Darbe tiriamos galimybės padangų tekstilės atliekas termolizės būdu perdirbti į skystuosius anliavandenilius, tinkamus degalų gamybai.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje daug dėmesio skiriama naudotų padangų perdirbimo klausimams spręsti, tačiau dėl sparčiai augančio visuomenės urbanizacijos lygio vis labiau auga ir naudotų padangų kiekiai. Vienas padangų utilizacijos kelių yra jų perdirbimas smulkinant ir gautas gumos, tekstilės ir metalo frakcijas vėliau panaudojant kaip antrines žaliavas. Smulkinimo technologijos yra įvairios, tačiau visais atvejais perdirbant padangas apytiksliai gaunama apie 67 % gumos regenerato trupinių, ~ 14 % metalinių kordų laužo ir ~ 19 % susmulkintų tekstilinių kordų pluoštų mišinio, užteršto gumos regenerato trupiniais. Metalo atliekos perdirbamos įprastiniais metodais, o padangų gumos regenerato trupiniai yra plačiai naudojami įvairiose srityse: tiesiant kelius, stogu dangoms, žaidimų aikštelių paviršiams, parkavimo vietų žymeklių gamybai ir t.t. Padangų tekstilės atliekų antrinį panaudojimą komplikuoja jų užterštumas prikibusiais ir nenusisijojančiais gumos regenerato trupiniais ir, norint panaudoti antrinį tekstilinį pluoštą, reikalingos papildomos išlaidos gumos trupinių pašalinimui. Dėl šios priežasties padangų tekstilės atliekos dažai yra deginamos kaip kuras šilumos gamybai arba nepanaudojamos jos kaupiasi atliekų aikštelėse. Prieš porą metų Lietuvos įmonė „Akmenės Cementas“ atsisakė toliau deginti gumos trupiniais užterštas padangų tekstilės atliekas dėl susidarančio didelio neorganinių medžiagų kiekio (pelenai), kuris per daug užteršia deginimo sistemos įrenginius, todėl tokių atliekų panaudojimo Lietuvoje naujų galimybių ieškojimas yra aktualus klausimas. Pristatomo darbo tikslas – ištirti galimybes perdirbti naudotų padangų tekstilės atliekas į skystuosius degalus. Termolizės procesas buvo atliekamas KTU Naftos ir alternatyviųjų energijos išteklių perdirbimo technologijos laboratorijoje pritaikant bendraautoriaus A. Jonušo disertaciniame darbe tyrinėtą padangų gumos perdirbimo metodiką. Nustatyta, kad pasirinktomis termolizės metodo sąlygomis padangų tekstilės atliekas galima perdirbti į skystuosius angliavandenilius be jokių papildomų valymo nuo gumos trupinių ar kitokio apdorojimo kaštų. Termolizės metu gaunama apie 40 % skystojo produkto, skaičiuojant nuo perdirbamo atliekų kiekio masės, išsiskiria apie 35 % dujų, kurias taip pat galima deginti šilumos gavimui. Nustatyta, kad gaunamo produkto kaloringumas svyruoja apie 40 – 42 MJ/kg. Tolimesnis šio darbo rezultatų pritaikymas galimas išsprendus aplinkosauginius klausimus.