Techninė galimybių studija energetiškai efektyvaus gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginio veikimo optimizavimui

Kasmet ES normatyvai įtvirtina vis aukštesnius energetinio efektyvumo standartus, todėl vėdinimo įrenginiai individualių būstų statybų sektoriuje įgauna ypatingą svarbą. Vėdinant patalpas tradiciniais metodais, prarandamas didelis kiekis šviežiam aplinkos orui sušildyti reikalingos energijos. Vėdinimo įrenginys turi būti itin efektyvus energetiškai, o jo paskirtis – išsaugoti kuo didesnį kiekį šiluminės būsto energijos. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (įskaitant ir galimybę efektyviau vartoti elektros energiją) įneš svarų indėlį įgyvendinant ES siekį mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Tačiau vėdinimo prietaisas turi būti itin patikimas. Bet koks jo gedimas, ypač šaltuoju metų laiku, gali sukelti kritinių pasekmių būsto savininkui – dėl drėgmės kondensavimosi, nevėdinamose patalpose pradeda formuotis itin kenksmingas sveikatai ir sunkiai išnaikinamas pelėsis, per trumpą laiką pažeidžiantis didelius sienų plotus. Pelėsiai ir drėgmė gali ne tik pabloginti pastatų būklę, bet ir pakenkti šių pastatų gyventojų sveikatai. Apskaičiuota, kad ES šalyse dėl astmos ir lėtinio obstrukcinio plaučių uždegimo tiesioginės išlaidos siekia apie 42 milijardus eurų, o netiesioginės metinės išlaidos, netekus darbo, sumažėjus darbo našumui – dar apie 40 milijardų eurų.

Šio projekto tikslas – sukurti metodą priešingomis kryptimis judančių oro srautų terminės energijos atgavimo sistemos veikimo optimizavimui ir jos gedimų aptikimui, taikant duomenų gavybos, statistinės analizės ir dirbtinio intelekto metodus. Ši metodika bus integruota į įmonės kuriamą produktą – energetiškai efektyvų gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginį, taip padidinant jo veiksmingumą aplinkosaugai. Įrenginys pritaikytas visų Baltijos jūros regiono valstybių klimatui, todėl galimą naudą patirs ne tik Lietuvos vartotojai. Nedideli įrenginio gabaritai leis jį naudoti ne tik naujų būstų statybose, bet ir renovuojant senos statybos daugiabučius – o tai dar didesnė nauda ES energijos taupymo koncepcijai.

Projekto uždaviniai:

• Identifikuoti kritinius stebėtinus aplinkos parametrus, būtinus užtikrinti kuo efektyvesnį įrenginio darbą;
• Paruošti optimalų rinkinį tikslių ir patikimų vidinių bei išorinių jutiklių numatytų parametrų reikšmėms fiksuoti;
• Paruošti algoritmą, kuris remdamasis gautų aplinkos parametrų reikšmėmis bei statistiniais šių parametrų vidurkiais, parinktų energetiškai efektyviausią įrenginio darbo režimą;
• Analizuojant jutiklių parodymus, pagal ženklius jų nuokrypius nuo statistinių parametrų reikšmių ar parodymų nebuvimą numatytą laiką, nustatyti galimą įrangos gedimą. Taip pat vizualinėmis priemonėmis informuoti vartotoją bei rekomenduoti avarinį įrenginio darbo režimą ar veiklos stabdymą, jei darbas avariniu režimu keltų paties įrenginio sugadinimo grėsmę.