Šešeri studijų KTU Cheminės technologijos fakultete (CTF) metai, įvertinti aukščiausiu inovacijų parodos „TECHNORAMA‘22” apdovanojimu – KTU rektoriaus prizu – atvedę prie doktorantūros slenksčio. Tokia yra KTU studentės Juditos Švaikauskaitės mokslinės veiklos pradžia. Jaunoji mokslininkė kartu su komanda neseniai sukūrė PVA hidrogelio granules, skirtas užteršto vandens valymui.
„Labai džiugu, kad buvo pastebėtas ir įvertintas mūsų komandos darbas. Prizo laimėjimas vainikuoja ilgą, ne visada sklandų, bet labai daug pamokų davusį kelią link tikslo bei suteikia pasitikėjimo renkantis mokslininko profesiją“, – sako J. Švaikauskaitė.
Švaraus vandens prieinamumas kiekvienam žmogui yra ypač svarbus. Į aplinką patekę teršalai, kelia didelį pavojų ne tik žmogaus sveikatai, bet ir visai ekosistemai. Pasak J. Švaikauskaitės, vandens valymui vis plačiau taikomi ne tik tradiciniai, bet ir inovatyvūs metodai.
„Europos Sąjungoje atidžiai stebima ir analizuojama vandens kokybė, numatomas taršos prioritetinėmis medžiagomis mažinimas ir laipsniškas prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo panaikinimas. Todėl esamos nuotekų valymo įmonės privalo jau dabar domėtis galimais įrenginių tobulinimo metodais“, – tikina ji.
„TECHNORAMOS‘22“ laimėtoja pabrėžia, jog didelis dėmesys skiriamas pažangiosioms vandens valymo technologijoms, kurios padeda greičiau, efektyviau ir nereikalaujant didelių esamos infrastruktūros pokyčių, pagerinti vandens kokybę.
„Ozonavimas ir kiti oksidacijos metodai, biologinis valymas, membraninis filtravimas – šios pažangios technologijos dažniausiai naudojamos norint pašalinti teršalus iš vandens. Biologinio valymo efektyvumui pagerinti naudojami ir naujai kuriami įvairūs priedai – biologiniai nešikliai. Hidrogelio granulės ir yra vienas iš tokių sprendimų“, – sako J. Švaikauskaitė.
Anot jos, iš polivinilo alkoholio (PVA) gaminamos hidrogelio granulės yra 3–4 milimetrų skersmens biologinis nešiklis, pasižymintis unikalia savybe – labai porėta struktūra (porų dydis siekia 20 mikronų). Naudojant PVA hidrogelio granules biologinio nuotekų valymo technologijose teršalų šalinimo efektyvumas gali būti padidintas iki 5 kartų lyginant su įprastu nuotekų valymu aktyviuoju dumblu.
„Granulių porų viduje susiformuoja mikroorganizmų, skaidančių nuotekose esančius teršalus, kultūros. PVA hidrogelio granulėse esantis porų tinklas, besidriekiantis per kiekvieną granulę, užtikrina nuolatinį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą granulių viduje esančioms bakterijoms, tokiu būdu sukuriant itin atsparią ir efektyvią biologinio nuotekų valymo sistemą“, – teigia KTU absolventė.
Jau daugiau nei dvidešimt metų gyvuojanti inovacijų paroda–konkursas „TECHNORAMA“ skatina inovatyvių technologinių sprendimų kūrėjų motyvaciją, populiarindama jų įgyvendintus mokslo laimėjimus plačiojoje visuomenėje. KTU organizuojama paroda prisideda prie tolimesnio produktų vystymo finansine parama ir atveria galimybes pristatyti savo sukurtas inovacijas investuotojų ir verslo atstovų bendruomenei.
Šiemet daugiau nei 70 komandų parodoje pristatė naujųjų technologijų bei mokslo inovacijų idėjas, aprėpiančias maisto, sveikatos, aplinkos, gynybos, skaitmeninių sprendimų, mobilumo, inžinerijos, įtraukios ir kūrybingos visuomenės sritis. J. Švaikauskaitės kartu su KTU CTF docente Inga Urniežaite ir mokslo darbuotoju Vytautu Abromaičiu sukurtas aplinkai draugiškas sprendimas iš parodos dalyvių išsiskyrė praktiškumu.
„Nuotekų valymo specialistai visame pasaulyje susiduria su tais pačiais iššūkiais: nuotekose ir paviršiniame vandenyje vis daugėja mikroteršalų pvz., farmacinų medžiagų, fenolių, ftalatų. Jie kasdien tiesiogiai arba netiesiogiai patenka į nuotekas, dažnai su pramonės, ligoninių, vaistinių, žemės ūkio, buitinių įrenginių ir kitomis nuotekomis. Mikroteršalai gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį vandens aplinkai net ir esant mažoms koncentracijoms.
PVA hidrogelio granulės ne tik padidina biologinio nuotekų valymo sistemos efektyvumą, bet ir pasižymi puikiomis sorbcinėmis savybėmis pašalinant farmacinių medžiagų ir kitų mikroteršalų likučius iš nuotekų“, – apie pristatytos naujovės svarbą kalba J. Švaikauskaitė.
Komisijos sprendimu, pagrindinis KTU Rektoriaus prizas – 1,5 tūkst. eurų – atiteko J. Švaikauskaitės komandai. Šis įvertinimas jai – paskata doktorantūros studijoms.
„PVA hidrogelio granulių įvertinimas inovacijų parodoje „TECHNORAMA‘22‘” sutvirtino pasiryžimą ir suteikė pasitikėjimą renkantis tolimesnį akademinį kelią – doktorantūros studijas, kurios, tikiu, padės žengti pirmuosius profesinio kelio žingsnius, praplės pasaulėžiūrą ir leis pažvelgti į aplinkosaugą iš kur kas platesnės perspektyvos. Aplinkosaugos srityje matau didžiulį potencialą ir galimybę nudirbti daug prasmingų darbų, kurie neštų naudą tiek visuomenei, tiek aplinkai“, – sako ji.
J. Švaikauskaitė pasakoja, kad Pramoninės biotechnologijos bakalauro studijas KTU pasirinko kryptingai – dar prieš studijas domėjosi ja supančia aplinka.
„Buvau linkusi domėtis aplink mane vykstančiais procesais, pirmenybę teikiau realiam procesų suvokimui ir projektiniams niuansams. Bakalauro baigiamojo projekto metu, vykdant mažo miestelio buitinių nuotekų valyklos projektavimą, pradėjau labiau domėtis biologiniu užteršto vandens valymu, kuris yra pagrįstas biotechnologiniais procesais“, – teigia ji.
Baigiamojo projekto tyrimo objektas įžiebė mokslininkės smalsumą šioje srityje, o KTU siūlomos magistrantūros studijos atitiko visus tuometinius lūkesčius.
„Fakultete sudarytos studijų tęstinumo ir nuoseklaus mokslinio tobulėjimo sąlygos pagreitino apsisprendimą, taigi tolimesnėms studijoms pasirinkau KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studijų programą. Studijos sudomino ne tik praktine verte siekiant profesinių žinių ir suteikiamomis darbo rinkoje reikalingomis kompetencijomis, tačiau ir galimybe įgyti mokslinės veiklos vykdymo patirties“, – sako J. Švaikauskaitė.
Mokslinė veikla J. Švaikauskaitę sužavėjo iškart – tai leido kurti visuomenei svarbias inovacijas bei padėjo realizuoti save.
„Magistrantūros studijų metu dalyvaudama KTU CTF Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkų vykdomuose pažangių aplinkosaugos technologijų moksliniuose tyrimuose pradėjau galvoti apie doktorantūros studijas. Manau, kad tai labai perspektyvi sritis dabartinių globalių aplinkos problemų kontekste“, – sako KTU absolventė.
