Autorius (-iai): Arminas Volskis
Vadovas (-ai): Kazimieras Petkevičius
Aprašymas:
Parasparnių sportas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Deja, 2013 metais užfiksuota pirmoji parasparnio avarija, pasibaigusi piloto žūtimi. Tai paskatino susirūpinti pilotų naudojamos technikos patikimumu bei vykdyti privalomąją parasparnių būklės patikrą.
Pagrindiniai patikros aspektai: stropų ilgio pokyčio bei sparno dangos oro pralaidumo nustatymas. Stropų ilgio pokytis yra tiesiogiai susijęs su skrydžio saugumu: per tam tikrą laiką, dėl stropas veikiančių tempimo jėgų ir aplinkos poveikio, jos susitraukia nevienodai, lemdamos sparno atakos kampo pokytį. Padidėjus atakos kampui, sparnas yra labiau linkęs į srauto nutrūkimą, pasireiškiantį kupolo deformacijomis ir staigiu žemėjimu, kuris yra itin pavojingas esant nedideliame aukštyje (iki 100 m). Stropos matuojamos matavimo stende „High Adventure Rail check“, kurį sudaro tempimo prietaisas ir lazerinis matuoklis, siunčiantis duomenis į kompiuterį. Jei stropų ilgio pokytis viršija sparno dokumentacijoje nurodytas ribas, jis laikomas nebetinkamu naudoti, stropų ilgiai privalo būti pakoreguoti.
Sparno dangos oro pralaidumo patikrai naudojamas porosimetras „JDC MK1”. Juo matuojamas laikas, per kurį 250 ml oro pereina per 38,5 cm2 sparno audinio, esant slėgiui žemesniam nei 10 mbar. Naujas sparnas tokį oro kiekį praleidžia per 700 s. Sparnas laikomas nebetinkamu naudojimui jei gaunamas rezultatas mažesnis nei 8 sekundės. Taip pat šis patikrinimas gali būti naudojamas medžiagos stiprumui įvertinti: Kuo didesnis oro pralaidumas, tuo labiau sumažėjęs jos stiprumas.
Kontaktai:
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas
Mechanikos inžinerijos katedra
el. paštas: arminas.volskis@ktu.edu
